Šeštojo Dešimtmečio Automobiliai: Dizaino Atsivertimas
Kaip po Antrojo pasaulinio karo inžinieriai ir dizaineriai iš naujo išrado automobilių stilių, kuris bepaardy...
Nuo įžengimo į septintą dešimtmetį, tam tikri modeliai tapo meniniais šedevrais. Kaip keli automobiliai nustatė standartus visai industrijai ir jų dizainas liko nepaprastai reikšmingas.
Redakcinis tiimas
Parengta Legendinių Automobilių redakcinio tiimo, sutelkto į patikrą, įdomią automobilių paveldo medžiagą.
Yra automobiliai, kurie ne tik važiuoja — jie kalbasi. Jie kalbasi apie ambicijas, apie technologiją, apie žmogaus norą viršyti ribas. 1960-aisiais ir 1970-aisiais keletas modelių išreiškė tai taip stipriai, kad šio atsitikimas pasikeitė į reikalą. Žmonės nuo to laiko laukia tokios pačios magijos.
Dizainas buvo kalba. Kiekviena linija, kiekviena kreivė kažką sakė. Ne apie tai, kaip automobilis važiuoja — jei norėjai to žinoti, skaitai techninį brošiūrą. Vizualinė kalba pasakė apie tai, koks tu esi, kai sėdi šioje mašinoje. Ir tai buvo galingas ženklas.
Šie automobiliai nustatė tą žemelę, kurią ir šiandien žmonės bando pasiekti. Jų silhuetai nepasikeitė — jie tiesiog subrendę į formą, kuri jau nereikalinga jokio tobulinimo.
Chromas. Paprastas žodis, bet jis nešė tokį svorį. 1960-aisiais chromas buvo ne tik medžiaga — tai buvo pažadas. Pažadas, kad automobilis yra brangus, saugomas, vertas dėmesio. Chrominės juostelės, šviesianti grilis, blizgantys bampai — jie šnekėjo apie kokybę ir ambiciją.
Dizaineriai tai žinojo. Jie naudojo chromą ne tiesiog jei norėjo — jie jį naudojo strategiškai. Trumpa juostika ties kapu galėjo keisti viso automobilio suvokimą. Du centimetrai chromo gali padaryti automobilį, kuris atrodo svarus, o be jų — lyg kokia nors eilutė.
Tai buvo skaičius. Numanoma, tačiau tiksli. Dizaineriai turėjo instinktą dėl jų. Jie galėjo pasakyti — čia reikalinga linija, o čia — ne. Tada chromas buvo drahmas, ir kiekvienas colis reikalavo pagrindimo.
Tęskite savo žinojimą apie automobilių dizaino istoriją
Kaip po Antrojo pasaulinio karo inžinieriai ir dizaineriai iš naujo išrado automobilių stilių, kuris bepaardy...
Daugelis nuostabių automobilių buvo pamiršti arba paslėpti garaže. Sužinokite, kaip juos atpažinti ir kas j...
Legendiniai automobiliai nėra tik transportas — jie yra laiko kapsulės. Jie atskleidžia, ką žmonės norėj...
Ikonių automobiliai turėjo linijas. Bet ne tiesiog linijas — jie turėjo judesį, nors stovėjo vietoje. Kai žiūri į jų profilį, matai — šis automobilis nori judėti. Nori jį užveikti.
Tai atėjo iš aerodinamikos, bet virto į meną. Inžinieriai žinojo, kad automobiliui reikalinga tam tikra forma, kad greičiau skristų. Bet dizaineriai paėmė tą formą ir padarė ją gražią. Jie padarė, kad nuosmukimas nuo galavimo nuo kapoto būtų elegantiškas, grasus, įtikinamas.
Kai žmonės rašo apie tuos automobilius dabar, jie sako — "jie žinojo, kaip daryti". Iš tikrųjų jie turėjo du dalykus: žinojimą ir laisvę. Turėjo laisvę eksperimentuoti su formomis, kurios šiandien atrodo drąsios, bet tada atrodė neišvengiamos.
Žmonės nekalba apie ratus. Jie kalba apie variklį, apie greitį, apie kapotas. Bet ratai? Ratai yra skritimas, ant jų užmaunamas padangas, baigta. Tačiau 1960-aisiais ir 1970-aisiais ratai buvo dalis dizaino kalbos.
Chrominės ratlankės, specifinės spindulio formos, tam tikra „dumblo" geometrija — tai buvo matoma, tai buvo jaučiama. Jei automobilis turėjo gražius ratus, visas automobilis atrodyti geriau. Jei jie buvo negražūs, net gražus kapotas negalėjo to kompensuoti.
Ikonės modeliai turėjo šią nuovoką. Jų ratai nebuvo atsitiktiniai. Jie buvo dalyvavę, dalyvavę tame, kas automobilį daro nepamirštu. Keturi ratai, du šviesiniu — jie vienodai svarbūs kaip kapotas arba vidus.
Kiekvieno žmogaus patirtis su automobilių paveldu yra skirtinga. Šis straipsnis yra edukacinis išteklius, skirtas padėti jums suprasti automobilių dizaino istoriją ir apreciaciją. Individualios įžvalgos apie automobilių vertę ir reikšmę gali skirtis priklausomai nuo asmeninių interesų ir perspektyvos.
Šie automobiliai nėra tik pavaros. Jie yra laiškus iš praėjusio šimtmečio. Laiškai, kurie sako — tai yra tai, ką mes gebėjom daryti. Tai yra, kaip mes supratom grožį. Tai yra, kaip mes šnekėjom apie ambiciją.
Jie liko nuoseklūs. Chromas vis dar blizga, linijos vis dar elegantiškos, ratai vis dar atrodytų gerai moderniame garaže. Jie nesenėjo todėl, kad jie buvo padaryt su žinimu, su tikslu, su nuovoką.
Šis yra jų palikimas. Ne tik tai, ką jie nustatė technologijai, bet tai, ką jie pasakė apie žmonių skonį. Apie tai, kad grožis yra reikalingas, kad forma yra reikalinga, kad vizualinis žodis yra tikras žodis.